Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras

Parengė dr. Alfredas Kiškis
atnaujinta 2009-01-26

• Didžiosios Britanijos statistika rodo, kad yra nuteisiami asmenys, padarę tik apie 2 % visų realiai padarytų (užregistruotų ir neužregistruotų) nusikaltimų, kurių įvertis apskaičiuojamas remiantis gyventojų apklausų ir kitų tyrimų duomenimis. Tikėtina, kad panaši situacija yra ir kitose valstybėse.

Šaltinis: Husain S., Silverlock L. (1998) Nusikalstamumo prevencijos pagrindai. Nusikalstamumo prevencija Vilniuje (rankraštis): Bendruomenės saugumas. Seminarų apie nusikalstamumą ir viešosios tvar­kos pažeidimus medžiaga. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras. http://www.nplc.lt/lit/lit18/lit18.pdf, p. 14 (2002 05 23).

• Lietuvoje neišvengė bausmės asmenys, kurie padarė tik 0,1 proc. nusikalstamų veikų, kurias gyventojai reprezentatyvios apklausos metu įvertino kaip nusikalstamas jų atžvilgiu.

Šaltinis: Kiškis A. Nusikalstamumas Lietuvoje: ko neparodo oficialioji statistika? // Jurisprudencija. - Vilnius, 2008. Nr. 11 (113), p. 118-119. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras http://www.nplc.lt/lit/alfredo-str2008.pdf (2008 12 11).

• Taigi, baudžiamojo teisingumo institucijos savo represine jėga veikia mažiau kaip vieną procentą nusikalstamų veikų padariusių asmenų, nors išlaidos viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai Lietuvoje "praryja" beveik dešimtadalį valstybės biudžeto.  Šios išlaidos nėra susijusios vien su baudžiamojo teisingumo funkcijomis. Tačiau, jei daugiau kaip 99 proc. nusikalstamų veikų padarę asmenys išvengia realios bausmės, tai nelogiška nusikalstamumo problemą palikti spręsti teisėsaugai, tikėtis iš jos didelio poveikio nusikalstamumui. Daugiausia dėmesio turi būti skiriama prevencijai.

• Nuteisti asmenys dažnai neatlygina nukentėjusiems padarytos žalos, nes atlieka bausmę, nedirba, neturi iš ko ir panašiai.

• Visuomenei padaryta žala ne tik neatlyginama, bet dar visuomenė už nusikaltimų tyrimą, asmenų nuteisimą, kalinių išlaikymą ir kita turi mokėti.

Valstybės biudžeto asignavimai viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai Lietuvoje.

• Lietuvoje 1 kalinio išlaikymas vidutiniškai kainuoja 51 Lt per parą, 1,5 tūkst. Lt per mėnesį ir 18,4 tūkst. Lt per metus (2007 m.).  Šios lėšos yra maždaug tokio dydžio, kiek jų reikia vieno studento studijoms, nors ir ne visi studentai gauna tiek daug pinigų.

• Lietuvoje visų kalinių išlaikymas per metus vienam gyventojui kainuoja 43 Lt. (2007 m.).

• Tačiau Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centrui skirtos iki 2008 metų valstybės biudžeto lėšos (2007 m. vienam gyventojui kainavo 0,1 Lt) yra keliolika ir net kelis šimtus kartų mažesnės, negu kitose valstybėse skiriama analogiškų įstaigų finansavimui.

• Nuo 2009 metų sausio 1 dienos visiškai nutrauktas valstybinis finansavimas Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centrui - vienintelei Lietuvoje nacionaliniu mastu specializuotai nusikalstamumo prevencijos įstaigai.

• Didėjantis įkalinimo ir privačių saugos tarnybų naudojimas yra ribotas.

• Baudžiamojo teisingumo institucijų apsauginės galimybės yra ribotos.

• Policijos veikla yra orientuota į reakciją, kai nusikaltimai jau yra padaryti.

• Įkalinimas turi mažą įtaką nusikaltimus padariusiems asmenims.

• Vakarų valstybėse visuomenė labiau vertina prevenciją, negu tradicines nusikaltimų kontrolės priemones.

• Baudžiamojo teisingumo sistema yra brangi.

• Tarptautiniai tyrimai parodė, kad ankstyvosios prevencijos priemonės, nukreiptos į rizikos veiksnius, yra daug efektyvesnės, negu tradicinės nusikaltimų kontrolės priemonės.

• Prevencinės priemonės ne tik turi didesnę įtaką nusikalstamumui, bet ir turi didesnį lėšų panaudojimo efektyvumą:

  • daugiau žmonių turi darbo, todėl didesnės yra mokesčių įplaukos;

  • mažesnis yra baudžiamojo teisingumo institucijų paslaugų poreikis;

  • mažiau reikia socialinės pagalbos ir sveikatos apsaugos;

• Nusikaltimų prevencija gerina gyvenimo kokybę, rodo atsakingą visuomenės lėšų panaudojimą.

• Europos tame tarpe ir Lietuvos gyventojai nusikalstamumą laiko svarbiausia problema arba viena iš svarbiausių (po kylančių kainų, ekonominės padėties, nedarbo - skirtingais laikotarpiais įvairiai).

• Prancūzijoje yra ne tik Nacionalinė nusikalstamumo prevencijos taryba (NPLC analogas), bet ir 850 vietinių nusikalstamumo prevencijos tarybų.