Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras

Parengė dr. Alfredas Kiškis

Plačiai paplitęs požiūris, kad nusikalstamumo žala – gerai suprantamas dalykas. Visi žino, kad nusikalstamumo žala yra didelė. Tad apie ką ir dėl ko dar reikia kalbėti? Tačiau gilesnis ir platesnis nusikalstamumo žalos pažinimas priverčia mus susimastyti, pajusti nusikalstamumo problemos reikšmę mūsų gyvenime. Apie tai nepagalvojau – ne vienas sau pasakome…

Nusikalstamumas tapo toks įprastas reiškinys, kad mes jo dažnai nebepastebime, nebesuvokiame, ką mes darome ar nedarome būtent dėl to, kad egzistuoja nusikaltimų pavojus. Mums jau tapo įprasta, kad namuose turi būti saugios durys – geriau “šarvo” tipo, su patikimu užraktu, akute, gal ir grandine. Prie jų turi būti skambutis ar net telefonspynė. Mums natūralu, kad nešiojamės su savimi didžiulį raktų pundą, kad daugybę kartų surandame atitinkamą raktą, atrakiname, užrakiname duris. Mums savaime suprantama, kad naują automobilį būtina apdrausti nuo vagystės, kad automobilio salone negalima palikti daiktų, kad būtina jį užrakinti, patogiau tai su centriniu užraktu. Mums įprasta, kad automobiliuose turi būti apsaugos signalizacija, kad esame pažadinami iš miego jų “kaukiančių” sirenų, einame į darbą nepailsėję ir taip toliau. Viso to nebūtų, jei nebūtų nusikalstamumo. Nereiktų patirti tiek nepatogumų, nereiktų šitiek pinigų, kuriuos vis dėlto reikia uždirbti. Ne visada ir visur pasaulyje visa tai įprasta. Ne taip seniai tik prieš kelis dešimtmečius Lietuvos kaime žmonės nerakindavo durų. Ir dabar pasaulyje yra vietų, kur žmonės nesupranta, kad paliktą automobilį kieme būtina užrakinti, kad jo salone negalima palikti brangių daiktų ir t. t. Šie skirtumai – tai pasekmės skirtingo nusikalstamumo problemos pasireiškimo, jos vertinimo ir sprendimo.

Tik pakankamai plačiai ir adekvačiai suvokdami bei įvertindami nusikalstamumo žalą galėsime skirti atitinkamą dėmesį nusikalstamumo problemos sprendimui.

Nusikalstamumo žalos rūšys

Pagal nusikalstamo pasikėsinimo objektą žala gali būti gyvybės atėmimai, sveikatos sužalojimai, turtinių interesų, saugumo, moralės, ideologijos pažeidimai ir pan. Pagal padarytos žalos formą ji būna turtinė (svetimo turto pagrobimas, sunaikinimas, sugadinimas) ir neturtinė žala (skausmas, kančia, psichologinės traumos, nepasitikėjimo savimi jausmas ir kt.).

Pagal žalos atkūrimą būna:

• Absoliuti žala - tai vertybių sunaikinimai, neatstatomi sužalojimai, vertės, kokybės sumažėjimai (padegimai, nužudymai ir kt.).

• Santykinė žala - tai laikino pobūdžio vertės, kokybės praradimai, neteisėti perskirstymai, kai, pavyzdžiui, daiktą praranda jo teisėtas savininkas, tačiau juo naudojasi nusikaltėlis.

Pagal žalos ryšį su nusikalstama veika yra:

• Tiesioginė pirminė žala – betarpiškai padaryta nusikalstamos veikos. Pavyzdžiui, išlaužtas gyvenamojo namo durų užraktas, pavogti daiktai.

• Netiesioginė antrinė žala – nusikalstamos veikos padarymo padariniai, su tuo susijusios išlaidos ir kitos pasekmės. Pavyzdžiui, dėl išlaužto durų užrakto namas yra neužrakintas, jame esantys asmenys ir daiktai tampa nesaugūs, reikia ne tik nupirkti užraktą, bet ir jį tinkamą surasti parduotuvėje, atvežti, įstatyti. Dažnai pavagiamas gerokai padėvėtas, bet mums dar tinkamas daiktas, tačiau mes priversti pirkti naują, mokėti už jį brangiau, nes analogiško padėvėto nėra iš kur gauti. Netiesioginė antrinė žala - tai ir nusikaltimų aukų emociniai sutrikimai, skausmas, kančia, pyktis, gyvenimo kokybės praradimas, nepasitikėjimas savimi, neigiamas savęs vertinimas, nusikaltimų baimė ir kt. Nusikaltimų pasekmės veikia ne tik auką, bet ir jos šeimą, gimines, draugus, kaimynus ir net visą visuomenę.

• Netiesioginė tretinė žala – tai negautas pelnas, teigiamas socialinis efektas, kuris būtų buvęs, jei nusikaltimas nebūtų padarytas, t.y. jei prarastas turtas, eikvojami ištekliai būtų panaudoti kitur. Čia galima paminėti negautą naudą, kurią būtume gavę iš prarasto turto. Ši žalos rūšis ypač ryški, kai prarandamas turtas, kuris buvo naudojamas versle, kaip darbo priemonė, kaip kapitalas, kurio paskirtis naujos pridedamosios vertės kūrimas. Čia galima paminėti ir negautą naudą iš išteklių, kurie eikvojami siekiant atkurti iki nusikaltimo buvusią padėtį (gaištamas laikas, naudojamos materialinės vertybės ir kt.). Šie ištekliai galėtų būti panaudoti kitiems tikslams. Būtina paminėti ir didžiulius nuostolius, kuriuos patiriame siekdami nustatyti kaltininką ir jį nubausti. Kai mes pranešame apie nusikaltimą policijai, esame jos apklausiami, kai teisėsaugos pareigūnai ieško nusikaltėlio, renka įkalčius, kai vyksta teisminis procesas, kuriame dalyvauja daugybė žmonių, kai vykdoma paskirta bausmė ir t. t., eikvojamas laikas ir kitokie ištekliai, kurie galėtų būti naudojami kitiems tikslams, jei nusikaltimas nebūtų padarytas. O ir įkalinti nusikaltėliai bausmės atlikimo metu visiškai ar dalinai praranda darbinį produktyvumą.

Pagal pasekmes nusikalstamumo žala būna finansinė, fizinė ir socialinė-psichologinė. Konkrečios nusikalstamos veikos žala dažniausiai pasireiškia beveik visomis rūšimis. Atskirais atvejais tik skiriasi, kuri žalos rūšis dominuoja.

Finansinė žala

Gali pasirodyti, kad šią žalą paskaičiuoti yra nesunku. Tačiau taip yra tik retais konkrečiais atvejais. Apskritai nusikalstamumo finansinę žalą yra sunku įvertinti. Mes nežinome kiek iš viso padaroma nusikalstamų veikų, nes nukentėję asmenys ne apie visas jas praneša policijai, o jei ir praneša, tai ne visos užregistruojamos. Net jei ir tiksliai žinotume nusikalstamų veikų skaičių, vis tiek būtų sunku nustatyti, kokią žalą padaro vienas konkretus nusikaltimas. Pavyzdžiui, jei užpuolikas sumuša žmogų ir atima 100 litų, tai auka praranda 100 litų, bet nusikaltėlis gauna 100 litų naudą. Suskaičiuoti aukos patirtų sužalojimų (fizinės) žalos dydį pinigais yra beveik neįmanoma. Jei užpuolikas už tuos pinigus nusiperka narkotikų, mes galime skaičiuoti jau kitokią nusikaltimo žalą. Jei užpuolikas sulaikomas, naudojamas policijos biudžetas. Teisminis procesas taip pat kainuoja, o jei teisiamasis pripažįstamas kaltu ir įkalinamas, pinigų reikia jo išlaikymui. Be to, nuteistojo šeimai gali prireikti mokėti atitinkamas pašalpas. Negana to, tėvo buvimas kalėjime, šeimoje gali sukurti tokią atmosferą, kuri paskatins jo vaikus taip pat įsitraukti į nusikalstamumą, ir t. t. Taigi matome, kad pradinė 100 litų žala yra palyginti maža su visa kita su šiuo nusikaltimu susijusia žala.

Viena iš nusikalstamumo finansinės žalos rūšių yra turto sunaikinimas ar sugadinimas. Pavyzdžiui, dėl padegimų sunaikinami namai, dėl vandalizmo sugadinami įvairūs daiktai. Tokios nusikalstamos veikos mažina naudingų daiktų kiekį.

Kita finansinės žalos rūšis yra turto pagrobimas, neteisėtas įgijimas, pasisavinimas. Pinigų, automobilio vagystės ar sukčiavimo atvejais turtas, daiktai nedingsta, jie nėra sunaikinami. Juos praranda teisėtas savininkas, tačiau jais naudojasi vagis.

Finansinė žala, susijusi su smurtiniais nusikaltimais, apima neįgalių aukų produktyvumo praradimą, aukoms išmokamas nedarbingumo pašalpas, pinigus sumokamus už aukų fizinę ir psichologinę terapiją, nužudymų atveju – laidotuvių išlaidas ir kt. Galima bandyti įvertinti ir finansinę nužudymų žalą. Mokslininkai paskaičiuoja, kiek nužudytasis žmogus vidutiniškai dar būtų gyvenęs ir kiek per likusį gyvenimą vidutiniškai būtų uždirbęs, kokį nuostolį patiria jo šeima ir kita. Tačiau vargu ar įmanoma nusakyti piniginę gyvybės kainą.

Nelegalios išlaidos, susijusios su narkotikais, neteisėtais lošimais, prostitucija ir kita panašia veikla, gali būti laikomos nusikalstamumo finansine žala, nes dėl jų pinigai nepatenka į legaliąją ekonomiką ir į potencialias pajamas tų žmonių, kurie gamina legalias prekes ar teikia legalias paslaugas. Kita vertus, tai galima laikyti ir pasilinksminimo išlaidomis. Tokios išlaidos kartais realios žalos niekam nepadaro.

Baudžiamojo teisingumo vykdymo išlaidos apima lėšas, panaudotas baudžiamojo teisingumo įstaigų (policijos, prokuratūros, teismų, bausmių vykdymo įstaigų) darbui finansuoti. Šios lėšos galėtų būti panaudotos kitur, jei nebūtų nusikalstamumo.

Kita finansinės žalos rūšis yra išlaidos, skirtos nusikaltimų prevencijai ir apsaugai. Tai milijonai litų, kurie išleidžiami nusikaltimų prevencijos programų ir projektų rengimui bei vykdymui, signalizacijoms, užraktams ir kitiems panašiems dalykams, taip pat ir draudimui.

Gamintojai ir prekybininkai dalį patiriamos nusikalstamumo žalos perkelia ant vartotojų pečių, padidindami prekių ir paslaugų kainas, ir taip padengdami kaštus, atsirandančius dėl vagysčių, kitų nusikaltimų bei taikomų prevencinių priemonių.

Fizinė žala

Daug nusikalstamų veikų aukoms sukelia fizinę žalą, t. y. pakenkia jų kūnui, sužaloja, susargdina. Žmonės nužudomi, išprievartaujami, nukenčia nuo sužeidimų, apsinuodija netinkamu maistu ar kenčia dėl įvairių produktų defektų. Fizinė žala kartais pasireiškia ir subtiliais būdais. Pavyzdžiui, pažadant medicininius stebuklus, kai gydytojas, užuot nukreipęs pacientą kompetentingam gydymui, sulaiko jį ir pats užsiima neefektyviu gydymu, o po to jau būna per vėlu kuo nors padėti.

“Baltųjų apykaklių” nusikalstamumo fizinė žala pasireiškia įvairiomis formomis. Oro užterštumas, kuris kartais atsiranda dėl nusikalstamų veikų, sukelia kvėpavimo takų ligas. Kenksmingos darbo sąlygos, o kartais ir nelegalus darbas pareikalauja ne vienos aukos. Nusikalstamas vartojimo produktų gamintojų neatsargumas sukelia įvairias ligas, invalidumą, o kartais net mirtį. Pavyzdžiui, Fordo automobilių gamykla buvo kaltinama nužudymu dėl neatsargumo, nes pagamino automobilį su defektais . Kai kurios “baltųjų apykaklių” nusikaltimų aukos yra sužeidžiamos, nors dažniausiai tai yra neatsargumo, o ne tyčios rezultatas. Pasitaiko ir tyčinių nužudymų, kai, pavyzdžiui, žurnalistas, tyręs organizuotą “baltųjų apykaklių” nusikaltimą, nužudomas siekiant nuslėpti nusikaltimą.

Akivaizdi yra nužudymų fizinė žala. Daug žmonių žūna ne tik dėl tyčinių nužudymų, bet ir eismo avarijose, dėl vairavimo išgėrus ir kitų priežasčių.

Narkomanija kenkia sveikatai ne tik tiesiogiai. Narkomanų sveikata pablogėja dar ir dėl to, kad, užuot nusipirkę maisto, drabužių ir apsirūpinę pastoge, jie savo pinigus išleidžia narkotikams.

Socialinė-psichologinė žala

Mažiausiai žinoma yra nusikalstamumo socialinė-psichologinė žala. Ji yra netiesioginė: persekiojantis baimės jausmas, nepažįstamųjų įtarinėjimas, skepticizmas rinkimų metu ir t. t.

Nusikaltimų aukos dažnai priverstos gyventi nepilnavertį gyvenimą. Kaip nusikaltimų pasekmė, gali atsirasti depresija ar psichinės ligos, sukeliančios nesugebėjimą gyventi normalų gyvenimą. Dėl to kenčia ir nusikaltėlių šeimos, ypač tokioje aplinkoje augantys vaikai.

Dėl terorizmo grėsmės žmonės, norintys skristi lėktuvu, yra kruopščiai tikrinami, negali su savimi turėti tam tikrų daiktų, patiria kitus nepatogumus.

“Baltųjų apykaklių” nusikalstamumas, nežiūrint milžiniškos finansinės žalos, padaro ir labai didelę socialinę-psichologinę žalą. “Baltųjų apykaklių” nusikaltimai griauna verslo moralinius standartus. Šių nusikaltimų žala pasireiškia per poveikį visuomenės pažiūroms, ypač per visuomenės nepasitikėjimą ekonomika. “Baltųjų apykaklių” nusikaltimai gali sumažinti visuomenės norą dalyvauti komercinėje veikloje, dėl ko susilpnėja, lėčiau vystosi ekonomika, kuri remiasi visuomenės investicijomis.

Ypač dideles pasekmes turėjo prieš keletą metų įvykęs milžiniškos kompanijos Enron bankrotas Amerikoje. Energetikos verslu užsiimančios tokio dydžio kompanijos laikomos beveik negalinčiomis bankrutuoti. Tačiau esant blogai įmonės būklei Enron vadovai imitavo jos padėties gerėjimą, pateikinėjo visuomenę klaidinančią informaciją ir, prisipirkę daug akcijų, uždirbo pasakiškus pelnus iš jų vertės padidėjimo. Bankrutavus kompanijai daugybė žmonių, kurie patikėjo savo santaupas pensiniams fondams, investavusiems į šios bendrovės akcijas, patyrė nuostolių, prarado pasitikėjimą pensiniais fondais ir bendrai investavimo saugumu.

Didelių kompanijų nelegalios operacijos visuomenę gali privesti iki cinizmo, nukreipto prieš ekonomiką ir valdžią. Rinkėjai gali susidaryti nuomonę, kad politikai yra korumpuoti ir kad už jų nugarų stovi atitinkamų verslininkų interesai. Kyšiai, mokami užsienio šalių pareigūnams, gali pabloginti tarptautinius santykius ir sumenkinti šalies prestižą.

Tokie nusikaltimai gali sąlygoti ir nepaklusnumą bendrajai tvarkai. Piliečiai, kurie retai mato teisiamus asmenis už “baltųjų apykaklių” nusikaltimų padarymą, gali tapti ciniški teisėsaugos atžvilgiu. Neteisingumo jausmas gali padidėti tada, kai žmonės mato, kad jų draugai nuteisiami daug sunkesnėmis bausmėmis, nors jų padaryta žala yra gerokai mažesnė nei ta, kurią padaro didelės ir turtingos kompanijos.

Nesumokami mokesčiai iškreipia verslo konkurencijos sąlygas, mažina valstybės galimybes spręsti visai visuomenei svarbias problemas.

Nelegalios pareigūnų veikos gali sukelti dideles socialines pasekmes. Pareigūnų piktnaudžiavimas mažina visuomenės pasitikėjimą valdžia. Policijos pareigūnų korupcija ir brutalumas taip pat žemina valdžios autoritetą. Jeigu įstatymus pažeidinėja net tie, kurie turėtų užtikrinti jų vykdymą, tai piliečiai gali susidaryti nuomonę, kad ir jiems nebūtina jų laikytis.

Viena iš svarbiausių organizuoto nusikalstamumo egzistavimo sąlygų yra pareigūnų ir policijos korupcija, leidžianti nusikalstančioms gaujoms netrukdomai veikti. Tokie atvejai gali sužlugdyti pasitikėjimą valdžia. Žmonės gali imti bijoti net diskutuoti politinėmis temomis, bijodami, kad visi pareigūnai turi nusikalstamų ryšių. Renkamų pareigūnų įsitraukimas į organizuotą nusikalstamumą gali nuteikti jaunus žmones rinktis bet kurią kitą profesiją, bet ne politiko.

Vandalizmo atvejais, jei pasekmės nepanaikinamos arba tai padaroma negreit (pavyzdžiui, paliekamas nenuvalytas grafiti), susidaro įspūdis, kad objektu nesirūpinama, ir tai gali skatinti tolesnį vandalizmą ir kitus nusikaltimus. Pasikartojantys vandalizmo aktai gali iššaukti visuomenės nepatiklumą. Pavyzdžiui, bažnyčios užrakinamos, kai jose neteikiamos paslaugos.

Nusikaltimų baimė. Žmonės labiausiai bijo tų nusikaltimų, kurie atsitinka rečiausiai, t. y. nužudymų, išžaginimų, plėšimų. Smurtinių nusikaltimų baimė – tai ne tik baimė būti nužudytiems ar sužeistiems, bet ir nepažįstamųjų baimė. Dėl šios baimės kartais atsisakoma padėti kitam, pavežti automobiliu pakelėje stabdantį žmogų ir kita.

Moterims yra mažesnė tikimybė tapti nusikaltimų aukomis negu vyrams, tačiau jos bijo labiau. Greičiausiai tai susiję su seksualinių nusikaltimų rizika. Pagyvenusiems asmenims taip pat yra maža tikimybė tapti nusikaltimų aukomis, tačiau jų baimė yra didelė. Galbūt taip yra todėl, kad seni žmonės yra įsitikinę, jog jie yra fiziškai pažeidžiami ir sužeidimų atveju nebepasveiks.

Dėl nusikaltimų baimės žmonės kartais patys riboja savo laisvę, nukenčia jų gyvenimo kokybė. Bijodami žmonės gali vengti kai kurių rajonų kaimynystės, dėl ko pastarieji tampa dar labiau apleisti ir pavojingi, mažėja šiuose rajonuose esančio nekilnojamojo turto vertė. Gatvės nusikaltimų baimė skatina žmones sėdėti namuose ir vengti lankytis viešose vietose. Žmonės vengia eiti kur nors tamsiu paros metu, net ir nedidelį atstumą namo važiuoja automobiliu, užuot sveikai pasivaikščioję, pasigrožėję aplinka, geru oru ar panašiai.

Nusikalstamumo baimė mokyklose sugriauna atmosferą, reikalingą sėkmingam mokymosi procesui. Kai kurie mokiniai dėl to gali praleidinėti pamokas.

Dauguma žmonių su sunkiais nusikaltimais asmeniškai nesusiduria. Jie savo nuomonę apie nusikalstamumą susikuria iš žiniasklaidos, kuri pirmiausia iškelia dėmesį patraukiančius dalykus, ypač sensacingus nusikaltimus. Todėl ir žmonės labiausiai atkreipia dėmesį į pačius sunkiausius, žiauriausius nusikaltimus, nors, pavyzdžiui, vagystės ar kitos nesunkios nusikalstamos veikos įvyksta daug dažniau. Televizija, radijas ir laikraščiai išplatina naujienas plačiai, informuoja netgi atokiausiai gyvenančius žmones, kur nusikalstamumas galbūt yra nedidelis.

Nusikalstamumo žalos įverčiai

Įvairiose pasaulio šalyse buvo atlikta ir toliau atliekama daugybė tyrimų, kuriais siekiama kiekybiškai įvertinti nusikalstamumo poveikį aukų ekonominiam ir socialiniam-psichologiniam gyvenimui bei visai visuomenei. Kadangi šių tyrimų apimtys ir metodologijos skiriasi, tai skiriasi ir jų rezultatai. Nežiūrint skirtumų, šie tyrimai yra vertingi, nes padeda įvertinti ne tik akivaizdžią tiesioginę, bet dažnai ir nepastebimą netiesioginę žalą. Jų rezultatais galima remtis formuojant nusikaltimų prevencijos ir kontrolės strategijas.

Visi nusikalstamumo žalos įverčiai pirmiausiai remiasi dviem pagrindiniais informacijos apie nusikalstamumą šaltiniais. Tai – registruoto nusikalstamumo statistika ir viktimologinių tyrimų (gyventojų apklausų) duomenys.

Beveik visuose nusikalstamumo žalos tyrimuose skaičiuojama nusikaltimų aukų patirta turtinė (finansinė) ir fizinė žala. Daugelyje tyrimų taip pat įtraukiama informacija apie aukos patiriamas teismo išlaidas, siekiama įvertinti aukos skausmą ir kančią. Kai kuriuose tyrimuose bandoma įvertinti dar ir tiesioginę bei netiesioginę žalą, kurią patiria aukos šeima ir artimieji. Visai nedaug yra tyrimų, kuriuose bandoma įvertinti tiesioginę ir netiesioginę žalą, kurią patiria visa visuomenė.

Lengviausiai suskaičiuojama pavogtų pinigų ir daiktų vertė. Tačiau ne visada yra žinoma tiksli pavogtų pinigų suma, kiek jų buvo piniginėje, namuose ar panašiai. Nelengva suskaičiuoti, kokia yra nenaujų, padėvėtų daiktų vertė. Jei nuosavybė buvo apgadinta, skaičiuojamos jos remonto, buvusios išvaizdos ir funkcionalumo atkūrimo išlaidos. Tačiau jos gali neatspindėti realios padėties. Visiems gerai žinoma, koks yra skirtumas tarp daužto automobilio ir nedaužto, nors daužtasis ir būtų suremontuotas, perdažytas.

Gerokai sunkiau suskaičiuoti nusikaltimų aukos patiriamą žalą dėl darbo užmokesčio ar produktyvumo sumažėjimo, dėl fizinių ar psichinių traumų, juridines dalyvavimo baudžiamajame procese išlaidas. Šios išlaidos yra sunkiau suskaičiuojamos dar ir dėl to, kad jos atsiranda po to, kai pirminiai duomenys apie viktimizacijos įvykį jau yra surinkti.

Vyriausybė remia viešojo saugumo programas ir finansuoja baudžiamojo teisingumo institucijų (policijos, prokuratūros, teismų, bausmių vykdymo įstaigų) veiklą. Šios išlaidos taip pat nėra vienareikšmiškai lengvai suskaičiuojamos, nes sunku atskirti, kiek lėšų sunaudojama dėl nusikalstamų veikų ir kiek dėl kitų teisės pažeidimų.

Ypač sunku įvertinti žalą, atsirandančią dėl nusikaltimų baimės, kai žmonės vengia kažką daryti, nesinaudoja savo galimybėmis, atsisako kažkam padėti bijodami galimo nusikaltimo. Ši baimė, be to, dar yra ir vienas iš nusikalstamumą skatinančių veiksnių.

Daugelyje nusikalstamumo žalos tyrimų yra išskiriamos informacijos spragos. Jos įvardijamos kaip trūkstama, ne visa, nepatikima informacija, susijusi su:

• psichinių traumų kaina,

• nužudymų kaina,

• socialinių paslaugų kaina,

• draudimo ar vyriausybės mokamų kompensacijų nusikaltimų aukoms kaina,

• “baltųjų apykaklių” nusikalstamumo, reketavimo, sukčiavimo kaina,

• narkomanijos, azartinių lošimų, prostitucijos kaina.

Tokios žalos rūšys, kaip skausmas, kančia, gyvenimo kokybės praradimas yra labai subjektyviai vertinamos.
Nusikalstamumo žalos įverčių dydis priklauso nuo laikotarpio, kuriam jis skaičiuojamas. Pagal savo pobūdį kai kurios žalos rūšys yra ilgalaikės, todėl būna neįvertinamos, jei pasirinktas laikotarpis yra per trumpas.

Kai skaičiuojama, vertinama nusikalstamumo žala, būtina įvardinti, kieno atžvilgiu ji skaičiuojama, kas patiria žalą – auka, visuomenė ar nusikaltėlis. Priklausomai nuo atskaitos objekto ir žala bus vis kitokia. Kai pavagiamas daiktas, žalą patiria jo savininkas – nusikaltimo auka, tačiau nusikaltėlis gauna naudą, lygią daikto vertei, o visuomenė nepatiria nei žalos, nei gauna naudos, vertinant tik tiesioginį turtinį šios situacijos aspektą.

Dažnai nusikalstamumo žalos įverčiuose pamirštamas nusikaltėlis. Tačiau jis taip pat yra visuomenės dalis. Jis patiria padaryto nusikaltimo žalą sėdėdamas kalėjime. Nusikaltėlis kenčia, praranda laisvę, gyvenimo kokybę, savo produktyvumą, ateities kūrimo galimybes ir kt.

Skaičiuojant išlaidas, skiriamas savisaugai, nusikaltimų prevencijai, susiduriama su tuo, kad dalis šių išlaidų turi keleriopą paskirtį. Pavyzdžiui, namus saugantis šuo kartu yra ir mielas gyvūnėlis, teikiantis mums daug malonių bendravimo akimirkų. Čia sunku atskirti, kokia dalis šuns įsigijimo ir išlaikymo kainos tenka saugumui, o kokia – bendravimo malonumui.

Nežiūrint įvairių problemų yra suskaičiuota daugybė nusikalstamumo žalos įverčių. Pavyzdžiui, pagal 1998 metais atliktus įverčius Jungtinėse Amerikos Valstijose kiekvienam piliečiui nusikalstamumas kainuoja vidutiniškai 4 tūkstančius dolerių per metus. Jungtinėje Karalystėje nusikalstamumo žala asmenims ir namų ūkiams 2003/2004 metais įvertinta 36 milijardais svarų sterlingų (tai yra apie 7 kartus daugiau, negu 2009 m. Lietuvos valstybės biudžetas). Yra atlikta daugybė skaičiavimų, kokią žalą daro atskiros nusikaltimų rūšys. Pasirodo, didžiausią žalą daro “baltųjų apykaklių”, ekonominis nusikalstamumas ir gerokai mažiau už jį kainuoja baudžiamojo teisingumo institucijų išlaikymas.

Apibendrinant galima konstatuoti, kad nusikalstamumo žalos įverčiai, nežiūrint jų mažo tikslumo, yra naudingi renkantis konkrečias nusikaltimų prevencijos ir kontrolės priemones, atliekant jų kainos-naudos analizę.

Literatūra:

1. Cohen M. A. Measuring the Costs and Benefits of Crime and Justice. Criminal Justice 2000. Volume 4. National Criminal Justice Reference Service. http://www.ncjrs.gov/criminal_justice2000/vol_4/04f.pdf (May 15, 2007).
2. Conklin J.E. Criminology. (Eight edition) – USA: Tyfts University, 2004, p. 46-72.
3. Encyclopedia of Criminology (editors: J. Mitchell Miller and Richard A. Wright). - Fitzroy Dearborn, 2005, p. 1709-1710.
4. Juvenile Crime: Costs and Policy Implications. Legislative Analyst's Office. http://www.lao.ca.gov/1995/050195_juv_crime/kkpart6.aspx (May, 1995).
5. Nuo nusikaltimų žuvę asmenys. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras. http://www.nplc.lt/sena/stat/auk/auk1.htm (2008-02-07).
6. Shapiro E. Cost of Crime: A Review of the Research Studies. Minnesota House of Representatives Research Department. http://www.house.leg.state.mn.us/hrd/pubs/costcrime.pdf (August, 1999).