Teisinio švietimo („Street Law") programa – tai:
- Mokymo programa ne teisininkams apie teisę, teisės sistemą, pagrindinius
principus ir vertybes, kuriomis paremta konstitucinė demokratija.
- Teisinių vertybių atranka ir naujos mokymo metodikos.
- Teigiamos paskatos jauniems žmonėms apie jų bendruomenę ir mokymas spręsti
konfliktus socialiai priimtinomis priemonėmis.
- Galimybė stipriai partnerystei su kitomis bendruomenėmis ir mokyklose
vykdomos pilietinės programos.
„Sreet Law" yra svarbi, nes:
- Gilina teisines žinias, žinias apie teisines procedūras ir visuomeninės
politikos klausimus.
- Skatina kritinį mąstymą ir bendravimo įgūdžius.
- Skatina teigiamus postūmius efektyviam pilietiškumui ir įstatymų galiai.
- Skatina norą ir galimybes dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
Teisės pagrindų mokymas taip pat verčia žmones susimąstyti
apie tai, kas yra teisinė sistema, kaip ji veikia. Pavyzdžiui, žmonės yra mokomi
pateikti savo argumentus, kai nagrinėjami tokie klausimai kaip: kodėl buvo
priimtas šis įstatymas? Koks yra šio įstatymo poveikis? Kokius argumentus galima
pateikti „už" ir „prieš" šį įstatymą? Ar reikia pakeitimų šiame įstatyme ir
kokių? Kaip įstatymai keičiami?
Kita „Street Law" programų ypatybė - metodika, kurią
naudojant žmonės mokomi praktinės teisės pagrindų. Šis mokymas grindžiamas ne
„sausu" teorinės medžiagos pristatymu, kuris dažnai nesukelia ypatingo
susidomėjimo iš auditorijos pusės ir neduoda norimų rezultatų teisinių žinių
įsisavinimo prasme, bet taip vadinamais „interaktyviaisiais" mokymo metodais.
Šie metodai iki šiol nėra plačiai paplitę Lietuvos mokyklose, tačiau jie padeda
betarpiškiau ir aiškiau pateikti mokomąją medžiagą pamokos metu, vystyti mokinių
kritinį mąstymą, ugdyti sugebėjimus, stebėti, vertinti ir analizuoti faktus,
daryti išvadas, ginti savo nuomonę. Be to, pamokų vedimas tokiais metodais
gerina mikroklimatą klasėje ir stiprina mokytojo bei auditorijos
bendradarbiavimą.
Mokymo procese naudojami tokie interaktyvūs metodai: „smegenų
šturmas", „kiekvienas moko kiekvieną", darbas mažose grupėse, konkrečių
situacijų, kazusų nagrinėjimas, „pozicijos užėmimas ir gynimas", teismo proceso
imitacija, žaidimas vaidmenimis, „minties pasivaikščiojimas", debatai, projektų
rengimas ir kt.
„Street Law" projekto idėja atsirado ir pirmą kartą pradėta
įgyvendinti JAV Džordžtauno universitete (Vašingtone) 1971 m., kai teisės
studentai ėmė dėstyti teisės pagrindus Kolumbijos apygardos bendrojo lavinimo
mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviams, pataisos įstaigų auklėtiniams, atskiroms
žmonių grupėms per nevyriausybines organizacijas. Šio projekto įgyvendinimo
eigoje 1972 m. susikūrė specialiai visuomenės teisiniu švietimu užsiimanti JAV
nevyriausybinė organizacija - Nacionalinis pilietinio teisinio švietimo
institutas, kuri vėliau pavadinta „STREET LAW INC." Nuo to laiko „Street Law"
programos išplito daugelyje Amerikos valstijų (pagrindinė forma - teisės
studentų vedamos pamokos atskirų visuomenės grupių nariams). Ši idėja
palaipsniui imta įgyvendinti per atskirus projektus ir už JAV ribų: Lotynų
Amerikoje (Bolivijoje, Ekvadore, Panamoje), Afrikoje (Pietų Afrikos
Respublikoje, Tanzanijoje, Ugandoje, Kenijoje, Ganoje), Azijoje (Filipinuose,
Indijoje) ir pagaliau - Rytų Europoje (Lenkijoje, Rusijoje).
1997 m. JAV organizacija „STREET LAW INC." gavo finansinę Dž.
Sorošo fondo Niujorke paramą vykdyti tarptautinį „Street Law" projektą Europos
ir Azijos šalyse, finansuojant nacionalinius „Street Law" projektus iš vietinių
Dž. Sorošo fondų atitinkamose šalyse lėšų. Tokiu būdu „Street Law" projektai
buvo inicijuoti ir įvairiomis formomis pradėti įgyvendinti daugelyje minėtų
regionų valstybių (Rumunijoje, Rusijoje, Makedonijoje, Latvijoje, Estijoje,
Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Kazachstane, Mongolijoje, Uzbekistane,
Kirgizijoje ir kt.), įskaitant Lietuvą.
Atviros Lietuvos fondas (ALF) „Street Law" projektą inicijavo
1998 m. pradžioje, o realiai šis projektas pradėtas įgyvendinti nuo 1998 m.
lapkričio mėnesio, kai ALF pasirašė dviejų metų trukmės sutartį su viešąja
įstaiga „Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras", pagal kurią šis Centras
tapo „Street Law" projekto įgyvendinimo Lietuvoje koordinuojančia institucija.
Visuomenės teisinio švietimo problema
Visuomenės teisinio švietimo problemą jau bandoma spręsti.
Apie tai kalbama valstybinėse valdžios institucijose, aukštosiose teisės
mokyklose, nevyriausybinėse organizacijose (pvz., Lietuvos teisininkų
draugijoje). Tačiau konkretesnius žingsnius stabdo įvairios kliūtys, iš kurių
opiausia, be abejonės, piniginių lėšų trūkumas, be ko sunku pritraukti prie šios
veiklos kvalifikuotus specialistus, spausdinti mokomąją medžiagą ir t.t.
Bendrojo lavinimo mokyklose matytume šias teisinio švietimo
problemas:
1. Bendrojo lavinimo mokyklose nėra dėstoma jokia disciplina,
kuri supažindintų mokinius su Lietuvos teisinės sistemos pagrindais, jų
teisėmis, laisvėmis, pareigomis bei atsakomybe prieš visuomenę už tų pareigų
nevykdymą. Tuo būdu jauniems žmonėms nediegiamas atsakomybės (moralinės,
teisinės) už savo poelgius jausmas, nevystoma jų teisinė sąmonė ir teisinė
kultūra;
2. Lietuvoje nėra ruošiami mokytojai ir kiti specialistai,
kurie galėtų ir sugebėtų mokyti vaikus teisės pagrindų, perteikti jiems
elementarias praktines teisines žinias ir įgūdžius, reikalingus kiekvienam
visuomenėje gyvenančiam žmogui;
3. Lietuvos aukštųjų mokyklų, ruošiančių teisininkus,
dėstytojai ir teisės studentai, taip pat praktikuojantys teisininkai nėra
pakankamai veiksmingai įtraukiami į visuomenės teisinio švietimo veiklą, retai
kviečiami į bendrojo lavinimo mokyklas informuoti apie teisės normas, jų įtaką
visuomeniniams santykiams.
Vienas iš dabartiniu metu Lietuvoje vykdomų projektų šioje
srityje - „Street Law" (sąlyginai vadinamas „Gatvės teise") projektas - Teisės
pagrindų mokymas. Šiame iš pirmo žvilgsnio keistame projekto pavadinime
atsispindi jo esmė ir svarbiausias principas - supažindinti su praktine teise,
t.y. su tokia teise, su kuria jie susiduria kasdieniniame gyvenime, išaiškinti
jiems, kaip valstybėje galiojantys įstatymai įtakoja žmonių kasdieninį gyvenimą
(pvz., kai žmogus ką nors perka, nuomoja butą, sudaro santuoką ar skiriasi,
kaltinamas nusikaltimo ar teisės pažeidimo padarymu ir pan.) Siekiama duoti
žmonėms atsakymą į daugelį su teise susijusių klausimų: kokias teises ir laisves
asmuo turi, kaip jomis tinkamai naudotis, kur kreiptis konkrečių teisių ir
laisvių pažeidimo atveju? Kaip valstybėje egzistuojanti teisinė sistema ir
įstatymai gali apsaugoti juos, jų teises ir interesus? Kaip žmogus turi elgtis
konkrečiose gyvenimo situacijose, pavyzdžiui, jei tampa nusikaltimo auka, yra
sulaikomas, suimamas, kaip elgtis, kad netapti nusikaltimo auka.
Pagal šio tarptautinio projekto sąlygas, kiekviena jame
dalyvaujanti šalis pati sprendžia, kokiomis priemonėmis ir formomis projektas
toje šalyje bus įgyvendinamas, atsižvelgiant į egzistuojančią situaciją
visuomenės teisinio švietimo srityje, turimus finansinius išteklius,
intelektualinius resursus, laiko faktorių, valstybinės valdžios politinę ir
kitokią paramą. Todėl buvo apsispręsta, kad „Street Law" projektu Lietuvoje turi
būti vykdomas visuomenės teisinis švietimas ir keliama jos teisinė kultūra
pradedant nuo jaunosios kartos, t.y. bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių.
Nuspręsta vykdyti projektą tokiomis kryptimis:
1. Parengti reikalingą metodinę ir mokomąją literatūrą
mokytojams bei moksleiviams (vadovėlį mokiniams ir vadovą mokytojui).
2. Paruošti mokytojus dėstyti teisės pagrindus Lietuvos
bendrojo lavinimo mokyklose.
3. Suteikti galimybę studentams, besimokantiems aukštosiose
teisės mokyklose, įgytas teorines žinias pritaikyti praktikoje, dėstant teisės
pagrindus moksleiviams.
Dabartiniu metu yra parengta Bendrojo lavinimo mokyklos
programa „Teisinės žinios kiekvienam". Ši programa pateikta Švietimo ir mokslo
ministerijos ekspertų komisijai. Nuo 1999 m. birželio mėnesio yra rengiamas
vadovėlis mokiniams ir vadovas mokytojui. Planuojama parengti 70 pamokų bendrojo
lavinimo mokyklos X ir XI klasės mokiniams.
Teisės pagrindų mokymo - „Street Law" - programos pamokos
orientuotos į:
1) teisės, su kuria žmogus dažniausiai susiduria gyvenime,
žinojimą;
2) įgūdžių vystymą (kritinį mąstymą, sprendimų priėmimą,
teisinį raštingumą ir kt.);
3) pagarbą teisei ir teisėtvarkai.
Teisės pagrindų mokymo programoje dėmesys sutelktas į šias
temas: teisės teorijos pagrindai, Konstitucinė teisė, Administracinė teisė ir
Administracinis procesas, Baudžiamoji teisė ir Baudžiamasis procesas, Civilinė
(Komercinė) teisė ir Civilinis procesas, Darbo teisė, Šeimos teisė, Vartotojų
teisės, Tarptautinė teisė.
Lietuvoje vykstanti teisinės sistemos reforma turi įtakos ir
visuomenės teisiniam švietimui. Dažnai besikeičiantys teisės aktai neretai yra
painūs ir teisininkams. Visuomenės ir socialaus asmens teisinės sąmonės ugdymas
yra tik viena iš prielaidų, jog teisinės reformos rezultatai patenkins
visuomenės lūkesčius. Teisinės sąmonės, ypač jaunosios kartos, ugdymui nemažos
įtakos turi ir turės „Street Law" projektas - Teisės pagrindų mokymas. Šiame
projekte bendradarbiaujančios institucijos Atviros Lietuvos Fondas,
Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras, Švietimo ir mokslo ministerija bei
Lietuvos teisės akademija siekia sėkmingai įgyvendinti projektą.
RENGINIAI
1999 m. rugpjūčio mėnesį buvo pradėtas bendrojo lavinimo
mokyklų pedagogių rengimas dėstyti Teisės pagrindus pagal „Street Law" metodiką.
Surengtame konkurse dalyvavo daugiau kaip 120 istorijos, pilietinio švietimo ir
kt. mokytojų. Rugpjūčio 5–7 d. buvo surengtas pirmasis tarptautinis šio projekto
seminaras. Seminaru buvo siekiama šių tikslų:
- supažindinti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokytojus
su projekto “Street Law” Lietuvoje uždaviniais, įgyvendinimo eiga, “Street Law”
mokymo koncepcija ir interaktyviaisiais metodais;
- pristatyti rengiamo “Teisės pagrindų” vadovėlio ir mokytojo
vadovo medžiagą, demonstruojant parodomąsias “Street Law” pamokas supažindinti
su teisės pagrindų dėstymo interaktyviąja metodika;
- supažindinti seminaro dalyvius su kitose šalyse (JAV,
Rusijoje, Baltarusijoje) vykdomais “Street Law” projektais;
- mokytojų, kurie norėtų ir galėtų pradėti vesti bandomąsias
pamokas parengtos “Teisės pagrindų mokymo” vadovėlio medžiagos pagrindu,
atrinkimas.
Seminare dalyvavo 40 asmenų. Dauguma seminaro dalyvių buvo
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai, dėstantys istoriją, pilietinį
ugdymo pagrindus. Dalyvavo kai kurių rajonų savivaldybių švietimo skyrių
atstovai, bendrojo lavinimo ir jaunimo mokyklų vadovai, keturios Lietuvos Teisės
Akademijos studentės, šių metų pavasario semestre išklausę “Street Law” kursą,
taip pat dalyvavo “Street Law” ekspertai iš JAV, Baltarusijos, Rusijos, turintys
ilgalaikę patirtį.
Seminarą vedė Švietimo ir mokslo ministerijos pedagogų
kvalifikacijos kėlimo skyriaus vyr.specialistas Ričardas Totoraitis, Lietuvos
Teisės Akademijos doktorantai Saulė Vidrinskaitė ir Dainius Žilinskas bei
Šilalės I-osios vidurinės mokyklos mokytoja-ekspertė Nijolė Letukienė, “Teisės
pagrindų” vadovėlio bendraautoriai, „Street Law" ekspertai Bebs Chorak iš JAV,
Arkadij Gutnikov iš Rusijos ir Sergei Salei ir Igor Kuzminich iš Baltarusijos.
Pirmiausia seminaro dalyviai buvo supažindinti su “Street
Law” projekto Lietuvoje uždaviniais, detaliai apibūdinta jo įgyvendinimo eiga,
Švietimo ir mokslo ministerijos, Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro
vaidmeniu vykdant “Street Law” projektą (R.Totoraitis, S.Vidrinskaitė). “Street
Law” ekspertė iš JAV Bebs Chorak išdėstė “Street Law” filosofiją, mokymo
metodus, trumpai apžvelgė šios koncepcijos raidą ir patirtį užsienio šalyse.
N.Letukienė apibūdino “Street Law” projekto, t.y. teisės pagrindų mokymo pamokų,
galimą vietą Lietuvos mokyklų bendrosiose mokymo programose, pasirinktinus
teisės pagrindų mokymo būdus. D.Žilinskas supažindino seminaro dalyvius su
Lietuvos Teisės Akademijos dalyvavimu “Street Law” projekte, apie šioje
mokykloje įvestą pasirenkamą “Street Law” kursą II-o kurso studentams, jo mokymo
programą bei šį kursą išklausiusių studentų žinių praktinį pritaikymą pravedant
teisės pamokas kai kurių Vilniaus vidurinių mokyklų moksleiviams.
Seminaro dalyviams buvo išdalinta rengiamo “Teisės pagrindų”
vadovėlio medžiaga keletui pamokų ir jos pagrindu praktikoje pademonstruotos
kelios “Street Law” (teisės pagrindų mokymo) pamokos, naudojant
interaktyviuosius mokymo metodus: pamoka “Teisė į gyvybę” (vedėjai
S.Vidrinskaitė ir N.Letukienė), pamoka “Įstatymų leidybos procesas” (vedėjai
Sergei Salei ir Igor Kuzminich), pamoka “Teismo procesas (vedėjai D.Žilinskas ir
LTA studentės A.Glodenytė, L.Bubilaitė, L.Mašalaitė, Ž.Babičiūtė).
Seminare dalyvavę mokytojai pasiskirstė į keturias grupes, iš
kurių kiekviena turėjo parengti ir paskutinę seminaro dieną pristatyti teisės
pagrindų pamokos tam tikra tema detalų planą ir pademonstruoti grupės parengtą
pamoką. Seminaro pabaigoje buvo atrinkti mokytojai, kurie norėtų pirmieji savo
pamokose bandyti panaudoti rengiamo “Teisės pagrindų” vadovėlio medžiagą. Iš
viso tam tikslui užsirašė 20 seminare dalyvavusių mokytojų. Sutarta, kad su jais
bus palaikomas nuolatinis ryšys, jiems bus siunčiama vadovėlio medžiaga ir jie
siųs savo pastabas bei klausimus dėl tos medžiagos tobulinimo.
Seminaro rengėjų nuomone, seminare pavyko pasiekti aukščiau
nurodytus uždavinius ir seminarą galima laikyti pavykusiu bei naudingu. Seminaro
naudingumą rodo mokytojų išreikšti žodiniai vertinimai ir jų pageidavimas
organizuoti tolesnius seminarus atskiruose Lietuvos regionuose. Tokį pageidavimą
pareiškė beveik visi seminare dalyvavę mokytojai.
Antrasis seminaras mokytojams buvo surengtas š.m. lapkričio
12–13 d.seminare dalyvavo 25 mokytojai. Dalis mokytojų buvo dalyvavę
pirmajame seminare, o kita dalis - naujai pakviesti mokytoja, siekiant plėsti
mokytojų įtrauktų į šio projekto įgyvendinimą tinklą. Seminare buvo pristatyta
Bendrojo lavinimo mokyklos programa - „Teisinės žinios kiekvienam", kuri yra
pateikta Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertų komisijai. Seminaro metu buvo
pademonstruotos šios pamokos: Rinkimų teisė, Administracinė teisė, Nepilnamečių
teisinė atsakomybė, Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė. Pagal pateiktą teisinę
medžiagą mokytojai parengė ir pristatė keturias pamokas: Darbo sutartis - Kaip
Įsidarbinti?, Santuoka, Autorinė teisė, Vaikų ir tėvų teisės bei pareigos.
Laukiami rezultatai: galimybė pasinaudoti Teisės pagrindų mokymui
(„Street Law programa") paruoštomis pamokomis ir metodika, pateikiama medžiaga
apie interaktyvius metodus, kuriuos galima naudoti per teisės pagrindų ir
pilietinio ugdymo pamokas, mokytojų pasiruošimas surasti ir panaudoti reikiamą
teisinę medžiagą, bendradarbiavimas tarp mokytojų, dalyvaujančių šioje
programoje, ir su Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centru - buvo pasiekti.
Seminaro metu mokytojai pasidžiaugė mokytojų galimybe bendradarbiauti su
Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centru ir Teisės pagrindų mokymo vadovėlio
mokiniams ir vadovo mokytojams rengėjais.
Seminarai mokytojams bus rengiami ir ateityje. Šiemet
planuojamas dar du seminarai mokytojams. Kitų metų sausio mėnesį rengiamasi
suorganizuoti tarptautinį seminarą.
Lietuvos teisės akademijoje
Dabar reikėtų kiek plačiau aptarti Lietuvos aukštųjų teisės
mokyklų studentų įtraukimą į visuomenės teisinio švietimo veiklą. Tai itin
svarbus uždavinys. Kaip minėta ankščiau, JAV „Street Law" programa prasidėjo
būtent nuo tokios veiklos, kuri ir dabar išlieka pagrindine šios programos
įgyvendinimo forma. Teoriškai egzistuoja trys „Street Law" programos
įgyvendinimo teisės mokyklose modeliai (praktikoje jie gali būti derinami
tarpusavyje, apjungiant atskirus dviejų modelių komponentus ir pan.):
1. „Street Law" programos modelis, numatantis įskaitos
gavimą. Šiuo atveju „Street Law" kursas įtraukiamas į teisės mokykloje dėstomų
pasirenkamų disciplinų sąrašą ir jį pasirinkę studentai, išklausę kursą ir
atlikę praktiką, gauna įskaitą. Kurso eigoje studentai pasiskirsto į grupes
(dažniausiai - po 2-3 studentus) ir jomis 1-2 kartus per savaitę veda pamokas
atitinkamoje institucijoje (bendrojo lavinimo mokykloje, auklėjimo, pataisos
darbų įstaigoje, atskiroms visuomenės grupėms, pavyzdžiui - invalidams,
visuomeninių organizacijų nariams ir pan.). Pamokų vedimas gali būti užskaitomas
ir kaip privalomos praktikos atlikimas.
2. „Street Law" programos modelis, numatantis studentų darbo
apmokėjimą. Pagal šį modelį vyresnių kursų studentai veda pamokas mokyklose
ir/ar kitose institucijose už užmokestį (priedą prie stipendijos), negaudami už
tai įskaitos ir neužskaitant to kaip privalomos praktikos atlikimo. Paprastai
tam, kad būtų atrinkti tinkamiausius šiam darbui studentus, mokykloje skelbiamas
konkursas. Atrinktiems studentams vedami seminarai tam, kad jie susipažintų ir
įsisavintų interaktyviuosius mokymo metodus. Galimas variantas, kai už
atlyginimą pamokas veda tie vyresniųjų kursų studentai, kurie jau ankščiau yra
išklausę „Street Law" kursą kaip pasirenkamą discipliną.
Šie du modeliai apima tokius esminius komponentus:
- reguliarius (paprastai - kartą per savaitę) seminarus,
kurių metu studentai įsisavina atitinkamus mokymo metodus, gilina žinias
atitinkamomis temomis, kuriomis bus pravedamos pamokos;
- reikalavimą, kad studentai vestų praktines pamokas
atitinkamose institucijose;
- reikalavimą, kad studentai, padedant dėstytojui, parengtų
išsamius, nuoseklius ir tikslius pamokų vedimo (mokymo) planus, kur būtų
konkrečiai išdėstyta atitinkamos pamokos struktūra, joje numatomi naudoti mokymo
metodai. Mokymo planas turi būti aktualus, t.y. jame turi būti temos tais
klausimais, kurie yra aktualiausi, svarbiausi atitinkamai auditorijai;
- studentų dalyvavimo seminaruose ir praktinių pamokų vedimo
kontrolę iš teisės mokyklos dėstytojo pusės, kuris kartu užtikrina grįžtamąjį
ryšį iš mokyklos, mokinių, siekiant tobulinti mokymo planus, pamokų medžiagą.
3. „Street Law" programos modelis, numatantis savanorišką
studentų dalyvavimą. Toks modelis gali pasireikšti įvairiomis formomis.
Pavyzdžiui, studentai gali būti suinteresuoti vesti praktines pamokas ryšium su
dalyvavimu kokios nors studentiškos ar visuomeninės organizacijos veikloje, taip
pat jeigu jie specialiai domisi kokia nors aktualia teisine problema (pvz.,
moterų ir vyrų lygybės klausimu).
„Street Law" programos įdiegimas aukštojoje teisės mokykloje
yra naudingas:
I. Teisės studentams
„Street Law" programa suteikia studentams unikalią profesinio
tobulėjimo galimybę. Vesdami pamokas ir bendraudami su visuomene, studentai
mokosi:
1) materialinės teisės normų. Tam, kad būtų tiksliai
atskleista pamokos tematika, studentas-mokytojas privalo puikiai žinoti ir
suprasti šios temos teisinę medžiagą; šiuo atveju galioja principas - „mokydami
mokomės".
2) teisininko įgūdžių. Vesdami „Street Law" pamokas,
studentai vysto:
* savo žinias apie teisines procedūras. Naudodami teismo
procesų, derybų, įstatymų projektų svarstymų imitacijas kaip interaktyviuosius
mokymo metodus, studentai patys turi labai gerai žinoti šias procedūras ir jas
reglamentuojančias procesinės teisės normas. Imituodami tokias procedūras
klasėje su mokiniais, studentai įgyja žinių ir įgūdžių, kurias sunku įgyti tik
skaitant vadovėlius.
* sugebėjimą bendrauti. Studentai vysto savo sugebėjimą
bendrauti ir kalbėti didelės žmonių grupės akivaizdoje. „Street Law" pamokų
vedimas reikalauja iš studentų sugebėjimo greitai mąstyti, organizuoti ir
formuluoti mintis.
* analitinius sugebėjimus. Ruošdamiesi pamokoms, studentai
turi atsakyti sau į tokius klausimus kaip, pavyzdžiui, kokią temą dėstyti,
kokius mokymo metodus taikyti konkrečiai temai, kaip sudėtingą temą
veiksmingiausiai išdėstyti per vieną ar keletą pamokų.
* organizacinius įgūdžius bei mokėjimą tiksliai suplanuoti
savo laiką. Ruošimasis pamokoms verčia studentus įprasti atlikti numatytą darbą
nustatytu laiku.
* sugebėjimą užmegzti ir palaikyti santykius
„advokatas-klientas". Daugeliu atžvilgių santykis tarp „Street Law" pamoką
vedančio studento ir jo mokinių primena santykį tarp advokato ir kliento, nes
studentas turi spręsti panašius uždavinius, kokius sprendžia advokatas:
pavyzdžiui, nustatyti tiesą, išaiškinti sudėtingus teisės aktus, teikti teisines
konsultacijas dėl įvairių konfliktinių situacijų jokių teisinių žinių
neturintiems asmenims ir pan.
3) supratimo, kaip teisė realiai veikia žmonių kasdieninį
gyvenimą. Bendravimas su mokiniais suteikia studentams galimybę geriau suprasti
konkrečių įstatymų realų poveikį visuomeniniams santykiams, jų teigiamas ir
neigiamas puses, įstatymų tobulinimo poreikį.
II. Teisės mokyklai
„Street Law" programoje dalyvaujanti aukštoji teisės mokykla
įgyja visuomenės palankumą, reklamuoja save kaip instituciją viso regiono ar
šalies mastu. Studentai, vesdami „Street Law" pamokas mokyklose, visuomeninėse
organizacijose, auklėjimo ir pataisos darbų įstaigose, užmezga naujus ryšius.
Šie ryšiai įgauna ir atitinkamų institucijų bendravimo su teisės mokykla pobūdį,
o tai įgalina mokyklą vystyti naujus ryšius su valstybinėmis institucijomis,
įvairiais fondais ir asociacijomis dėl finansinės ir kitokios paramos „Street
Law" programos vykdymui bei plėtimui.
III. Visuomenei
„Street Law" pamokų pagalba įvairioms visuomenės grupėms
suteikiama naudinga teisinė informacija, formuojamas supratimas, kaip žmogus
turi elgtis konkrečioje situacijoje, nepažeisdamas galiojančių įstatymų ir kitų
žmonių teisėtų interesų. Tai prisideda prie visuomenės teisinės sąmonės ir
kultūros vystymo apskritai. Be to, visuomenė mato teisininkus pozityviame
vaidmenyje, nemokamai teikiančius jai labai naudingą paslaugą. Tai stiprina
visuomenės pasitikėjimą pačia teisine sistema, kelia teisininkų autoritetą
visuomenėje, silpnina polinkį daryti teisės pažeidimus.
Lietuvos teisės akademija tapo pirmąja Lietuvos aukštąja
teisės mokykla, kurioje „Street Law" kursas oficialiai įtrauktas į mokymo
programą ir pradėtas dėstyti 1999 m. pavasario semestre. Šis dalykas dėstomas
Akademijos Teisės ir valdymo fakulteto 2-o kurso studentams kaip laisvai
pasirenkama disciplina. Viso kurso metu studentai mokomi įsisavinti ir
efektyviai naudoti praktinių pamokų metu įvairius jau minėtus
„interaktyviuosius" mokymo metodus. Kursas baigiamas įskaita. Pagal susitarimą
su Baltupių vidurine mokykla šio kurso klausę studentai pravedė keletą teisės
pamokų minėtos mokyklos moksleiviams.
Studentų atsiliepimai apie jų pravestų pamokų eigą, tematiką
buvo renkami ir sisteminami. Tokia susisteminta medžiaga yra panaudojama
tobulinant tiek kurso dėstymo Akademijoje tematiką ir metodiką, tiek pamokų
medžiagą moksleiviams.
Aktyviausios Lietuvos teisės akademijos studentės,
dalyvaujančios „Street Law" projekte, Konstitucinės teisės ir politikos
instituto (COLPI, Budapeštas, Vengrija) buvo atrinktos dalyvauti tarptautinėje
teisės studentų konferencijoje. 1999m. rugsėjo 30 - spalio 5 d. St.-Peterburge
vykusioje konferencijoje studentės Agnė Glodenytė ir Laura Bubilaitė aktyviai
dalyvavo. Jų dalyvavimas buvo įvertintas St.-Peterburgo princo P.G.Oldenburgskio
vardo teisės instituto rektoriaus padėka.
Projekto koordinatorė Saulė Vidrinskaitė.
Nuo 2000 m. kovo 23 dienos projektą vykdo
Švietimo ir mokslo ministerija ir Europos Tarybos informacijos ir dokumentacijos
centras. Programą koordinuoja Ričardas Totoraitis, tel. (370 5) 2613454.